Pomonoje, Pietų Kalifornijoje (Pomona, Southern
California) 1963 m. lapkričio 6 d. gimęs
Rodžeris Alanas Peinteris (Roger Alan Painter) buvo
jauniausias vaikas šeimoje. Kadangi abu jo tėvai
buvo itin tikintys baptistai, jam ir dar dviem
vyresniems broliams bei seseriai teko kęsti
griežtą ir religingą auklėjimą.
Rodžeris pradėjo domėtis muzika būdamas
devynerių metų (klausydavo David Bowie,
"Roxy Music", "T-Rex", Alice Cooper, Iggy Pop, "The
New York Dolls" ir kitų įrašų). Jau
tada jis žinojo, jog nori tapti muzikantu.
Sulaukęs paauglystės, jis buvo stipriai
susižavėjęs Amerikos pankroko scena ir net
išsiskutęs galvą.
Kai Rodžeriui suėjo 16 metų, jis nutarė
ne tik klausytis, bet ir pats kurti muziką.
Nutaręs pasivadinti Rozu Viljamsu (Rozz Williams)
(šį vardą jis pamatė ant vieno iš
antkapių savo mėgiamose kapinėse), jis
įkūrė savo pirmąją grupę
"Crawlers To No", kuri netrukus buvo pervadinta "The
Upsetters". Rozas dainavo ir grojo gitara, nors
grupė taip niekada ir nepasirodė scenoje.
Tuomet Rozas suformavo naują grupę "The
Asexuals", kurioje dainavo, grojo gitara ir vargonais.
Su juo grupės veikloje dalyvavo ir Džil Emeri
(Jill Emery) - bosinė gitara, vokalas bei Styvas
Darou (Steve Darrow) - būgnai. Tokia
sudėtimi "The Asexuals" pasirodė poroje
vakarėlių, nors nė vieno koncerto ir
nesurengė. Dar kitame projekte, pavadintame
"Daucus Karota", Rozas dainavo, Džei (Jay) grojo
gitara, o Meri Torsiva (Mary Torciva) - mušamaisiais.
"Christian Death" buvo įkurta 1979 metų
spalį. Pavadinimas kilo iškraipius žymios
madų dizainerės Christian Dior vardą.
Šioje grupėje Rozas dainavo, Džei grojo gitara, o
Džeimsas Makgertis (James McGearty) - bosine gitara.
Netrukus Makgertis pakvietė prie jų
prisijungti ir pažįstamą būgininką
Džordžą Belangerį (George Belanger). Tokios
sudėties grupė pirmą kartą
pasirodė "Hong Kong Cafe" (kiniečių
kvartale Los Andžele esančiame klube), kur grojo
kartu su "45 Grave". Pirmasis koncertas leido naujai
grupei suformuoti pamatus tolesnei veiklai.
1981 m. pradžioje grupė trumpam išsiskyrė ir
Rozas su Ronu Atei (Ron Athey) sukūrė
naują projektą - "Premature Ejaculation".
Tuo metu jie kartas nuo karto gyvendavo Rozo
tėvų namuose. Pirmą kartą jiedu
susitiko garaže Kleirmonte (Claremonte, California),
kur tuo metu "Christian Death" kaip tik repetavo ir
ruošėsi pirmąjam pasirodymui. Jie grojo
visiškai improvizuodami. Ronas pamena, kad "jie buvo
tikri pankai romantikai - jis pervėrė mano
spenelį, aš išsitatuiravau jo vardą sau ant
riešo ir perpjoviau jo delnus su aštriu skustuvu".
Vėliau jie pasirodė porą kartų
scenoje Los Andžele. Vieno iš koncertų metu,
Ronas pradėjo valgyti ir atrajoti nustipusią
katę. Dėl to jiems iškilo sunkumų
vėliau rengiant pasirodymus - klubai tiesiog
nenorėdavo jų priimti. Todėl Rozas su
Ronu pradėjo eksperimentuoti
įrašinėdami kūrinius namie.
1981 m. vasarą Makgertis ir Belangeris
supažindino Rozą su Riku Agniu (Rikk Agnew),
kuris kaip tik tuo metu grojo gitara "Adolescents".
Džei sutiko užleisti jam savo vietą "Christian
Death", nes jam jau buvo pradėję pabosti.
Makgertis sumokėjo už įrašų studijoje
praleistą laiką bei dainų
prodiusavimą ir taip buvo įrašyti pirmieji
"Christian Death" kūriniai, vėliau
pasirodę "Deathwish EP" pavidalu. Daina "Dogs"
buvo įtrauktą į dabar prastą
šlovę turintį rinkinį "Hell Comes To
Your House".
"Deathwish EP" išleidimas bei "Dogs" įtraukimas
į jau minėtą rinkinį padidino
visuomenės susidomėjimą "Christian
Death". Liza Franšer (Lisa Francher) netrukus
pakvietė grupę į savo studiją
"Frontier Records", kur buvo įrašytas ir 1982 m.
kovą išleistas debiutinis albumas "Only Teatre Of
Pain". Prie jau minėtos grupės sudėties
įrašant šį albumą prisidėjo Ronas
Atei ir Eva Ortiz (pritariantys vokalai), o Rozas pats
nupiešė jo viršelį. Albumas muzikinėje
spaudoje buvo priimtas audringai (gerąja prasme),
nors ir sukėlė tam tikrų
nesutarimų. Vienos religinės TV programos,
kurioje buvo šnekama apie satanizmo įtaką,
metu, vedėjas eteryje sulaužė albumo
kopiją.
"Christian Death" pasirodymai scenoje tapo
įmantresni, tobulesni. Rozas kartais išeidavo
į sceną apsivilkęs vestuvių
suknele, vaidindavo parodijas arba prisirišdavo prie
kryžiaus, taip atkurdamas Kristaus nukryžiavimo
sceną. Šie kvailiojimai, neskaitant kitų,
lėmė tai, kad krikščioniškos
religinės grupės jų koncertų metu
lauke demonstratyviai degindavo įrašus, o kai
kuriuose klubuose grupei išvis buvo uždrausta
pasirodyti.
Rikas Agniu (Rikk Agnew) ir Džordžas Belangeris
(George Belanger) paliko grupę baigiantis 1982 m.
Eva Ortiz (gitara ir pritariantis vokalas) ir China
(būgnai) pakeitė juos koncertuose. Kitas
gitaristas, Maiklas Montana (Michael Montana),
pakeitė Evą jau po pirmo pasirodymo, kai
"Christian Death" grojo kartu su "Pompeii 99".
Maždaug tuo metu Rozas buvo pakviestas į "Pompeii
99" albumo pristatymo vakarą, kuriame sutiko
Valorą Kandą (Valor Kand) ir Deividą
Glasą (David Glass). Jie apsvarstė
galimybę "Pompeii 99" ir "Christian Death" kartu
rengti koncertus, bet pačioje 1982 m. pabaigoje
"Christian Death" išsiskirstė. Esminės
priežastys buvo konfliktai grupės viduje ir
problemos dėl narkotikų.
Firma "L'Invitation Au Suicide" 1983 metais
nusprendė išleisti "Only Theatre Of Pain"
Prancūzijoje ir Janas Fensi (Yann Fancy)
norėjo, kad "Christian Death" surengtų
pristatomąjį turą Europoje. Rozas, tuo
metu jau nebeturėjęs grupės, sutiko
susijungti su "Pompeii 99". Jis norėjo, kad
naujasis darinys būtų pavadintas "Daucus
Karota" (pavadinimas paimtas iš vieno knygos "The Drug
Experience" veikėjo), nors Valoras norėjo
pasilikti senąjį "Christian Death"
pavadinimą. Rozas - vokalas, Valoras - gitara,
Gitana DeMone (Gitane DeMone) - klavišiniai ir
pritariantis vokalas, Deividas Glasas - būgnai ir
Konstancija Smit (Constance Smith) - bosinė
gitara. Tokia buvo naujoji grupės sudėtis,
kuri sugrojo keletą koncertų Los Andžele,
tokiuose klubuose kaip "The Roxy" ir "Fenders
Ballroom".
Artėjant 1983 m. pabaigai jie buvo pakviesti
į JAV muzikinį TV šou, pavadintą "Media
Blitz", kuriame vaipėsi pagal "Cavity" bei
"Romeo's Distress" fonogramas ir davė trumpą
interviu. Pirmasis pasirodymas Europoje įvyko
1984 m. vasario 12 d. Les Bains Douches, Paryžiuje.
Vėliau jie tęsė gastroles Europoje iki
birželio.
"Catastrophe Ballet" buvo įrašytas "Rockfield"
studijoje (Monmouth, Wales) maždaug tuo pačiu
metu. Naujame įraše buvo jaučiamas nutolimas
nuo religinės gaidelės, dominavusios
debiutiniame albume, o dainų tekstai
atspindėjo Rozo naująją meilę
siurrealizmui ir Dada judėjimui (albumas net buvo
dedikuotas Andre Breton). Rozui patiko gyventi
Prancūzijoje, daugelio jo meno ir
literatūros herojų (Rimbaud, Genet,
Lautremont, Marcel Duchamp, Rene Magritte ir
kitų) gimtinėje. Konstancija Smit paliko
grupę iškart po albumo įrašymo ir gyvuose
pasirodymuose ją pakeitė Deivas Robertsas
(Dave Roberts).
1984 m. rudenį grupė grįžo į
Ameriką ir įrašė "Ashes", kuris buvo
išleistas kitais metais. Rozas, Valoras, Gitana ir
Deividas Glasas patys sugrojo visas instrumentines
partijas ir sukūrė šį albumą.
Svečio teisėmis jiems įrašant
pagelbėjo: Rendi Vaild (Randy Wilde) -
bosinė gitara, Erikas Vestfolas (Eric Westfall) -
smuikas, akordionas, Sevanas Kandas (Sevan Kand) -
verkimas, Bilas Sveinas (Bill Swain) - tūba,
Ričardas Harvicas (Richard Hurwitz) - trimitas ir
Maiklas Andrais (Michael Andraes) - klarnetas.
Grupė koncertavo Amerikoje reklamuodama
naują albumą "Ashes", o gastrolių
kulminacija buvo fantastiškas pasirodymas, pavadintas
"The Path Of Sorrows", kuris įvyko1985 m.
balandžio 6 d. Los Andžele, "Roxy Theatre". Tai buvo
daugialypis pasirodymas - su filmais, banketu ir pilna
programa. Kristina Faler (Kristina Fuller) koordinavo
ir prižiūrėjo vizualinę šio renginio
pusę, filmų skiltį, taip pat ir Rozo
keturių skirtingų apdarų keitimą.
Jų pasirodymas Holivudo "Berwin Entertainment
Centre" porą dienų prieš tai buvo
įrašytas ir vėliau išleistas kasetės
pavidalu kaip "The Decomposition Of Violets". Šiuose
pasirodymuose prie Rozo, Valoro, Gitanos ir Deivido
prisijungė Džefas Viljamsas (Jeff Williams) bei
Baris Galvinas (Barry Galvin). Kad ir kaip
bebūtų, 1985 m. gastrolių turo po
Italiją išvakarėse Rozas nusprendė
palikti "Christian Death", nes norėjo užsiimti
labiau eksperimentiniais projektais, o ne dirbti su
tradicine roko grupe (kaip to norėjo Valoras).
Jis paskambino Gitanai ir pasakė: "Aš negaliu
daugiau to daryti. Aš išeinu".
Rozas oficialiai paliko "Christian Death" po
pasirodymų įvairiuose Amerikos šou 1985 m.
balandį ir tuo metu Valoras su likusia grupe
išvyko į Italiją, numatytą turą
Europoje. Rozas paprašė Gitanos netęsti
veiklos "Christian Death" pavadinimu ir Valoras sutiko
pervadinti grupę į "Sin And Sacrifice". Bet
vietoj to jis nutarė pasilikti "Christian Death"
vardą, daugiausiai dėl to, jog
paerzintų Rozą. Rozas laikė "Christian
Death" savo tvariniu ir manė, kad jis, o ne
Valoras turėtų spręsti, ar grupei
tęsti veiklą ar ne. Nors Gitane jautėsi
kalta dėl to, liko ištikima Valorui. Rozas kovoti
dėl teisės į "Christian Death"
vardą pradėjo tik po poros metų, kai
Valoras jau buvo iš esmės užsitikrinęs
teisę naudotis šiuo pavadinimu.
Rozas buvo jau įrašęs dvi dainas, "Haloes"
ir "Spectre (Love is Dead)" su Eriku Vestfolu (Eric
Westfall), bet dėl minėtų
konfliktų jos buvo išleistos tik po 5 metų.
Šios dainos pasirodė "Heavens And Hells"
kasetėse, į kurias taip pat buvo
įtraukti gyvi pasirodymai, atrinkti iš
asmeninių Rozo įrašų. Trečioji,
nebaigta, daina iš tos sesijos su Eriku Vestfolu buvo
pavadinta "This Mirage". Šis kūrinys buvo
užbaigtas tik po daugelio metų su Eriko Kristides
(Erik Christides) pagalba ir pirmąkart išleistas
1998 m.
Palikęs "Christian Death", Rozas pradėjo
groti kartu su Čaku Kolisonu (Chuck Collison).
Jiedu pasivadino "The Happiest Place On Earth". Rozas
tai, ką jie darė, pavadino "gatvės
spektaklių instaliacija".
Rozas norėjo vėl kurti muziką,
todėl kartu su Čaku atgaivino "Premature
Ejaculation". Pirmiausiai jie dirbo su įrašais, o
vėliau keletą kartų pasirodė gyvai
(pradėdami nuo klubo "The Krypt"), naudodami
įvairius triukšmus ir video instaliacijas.
Jų koncertų metu į žiūrovus dažnai
pataikydavo nuo scenos atskridę mėsos
gabalai ar akių obuoliai. Vieną
pasirodymą, vykusį po autostrada,
stebėjo tik atrinktų draugų
grupelė.
1987 m. Rozas su Eva persikraustė į San
Franciską (San Fransisco) ir susituokė.
Čia jie pradėjo ir savo naująjį
projektą, pavadintą "Shadow Project".
Grupę papildė Baris Galvinas, Deividas
Glasas bei Johanas Šumanas (Johann Schumann,
bosinė gitara) ir tokia sudėtimi jie grojo
"Cover Wagon" (San Francisco) ir "The Club With No
Name" (Los Angeles). "Shadow Project" pavadinimas kilo
iš testų, atliktų Hirosimoje po
atominės bombos sprogimo, pavadinimo (taip
įvardintų dėl to, kad buvo likę
tik atspaudai ar šešėliai, o ne kūnai, kaip
tikėtasi).
Pradėjo sklandyti gandai, kad Rozas yra
miręs arba uždarytas psichiatrinėje
ligoninėje, taigi 1988 m. norėdamas
sustabdyti šiuos gandus, jis atkūrė
"Christian Death" ir atsiėmė tai, kas jam
priklausė - savo nuosavą grupę.
"Christian Death" atgimimo koncertai tęsėsi
ir 1989 m. bei 1990 m. pradžioje. Atsikūrusi
grupė susidėjo iš Rozo, Evos O, Riko Agniu,
Keisio (Casey, bosinė gitara) ir Cujo
(būgnai).
Po šio turo Rozas ir Eva grįžo atgal į Los
Andželą ir, pasikvietę Džil Emeri (Jill
Emery) - bosinė gitara ir Tomą Morganą
(Tom Morgan) - būgnai, sukomplektavo naują
"Shadow Project" sudėtį su nauja išraiška ir
kryptimi bei sugrojo porą koncertų klubuose
Kalifornijoje (California). Vėliau prie
grupės prisijungė Paris (klavišiniai
instrumentai) ir "Shadow Project" įrašė
debiutinį titulinį albumą. Rozui kaip
tik tuo metu pradėjo vis didesnę
įtaką daryti Čarlzas Mansonas (Charles
Manson).
Džil Emeri paliko grupę 1992 m. pradžioje tam,
kad susikoncentruotų kitos grupės ("Hole")
veikloje ir Aronas Švarcas (Aaron Schwartz) buvo
pakviestas įrašyti kūrinio "Dead
Babies/Killer" planuojamam išleisti "Welcome To Our
Nightmare" rinkiniui, kurį sudarė Alice
Cooper dainų naujos versijos. Čakas
Kolisonas taip pat įnešė savo
indėlį į šią dainą.
1992 m. vasarį Rozas, Eva, Listo (bosinė
gitara) ir Deividas Melfordas (David Melford,
būgnai) pradėjo įrašinėti naujas
klasikinių "Christian Death" kūrinių
versijas albumui "The Iron Mask". Albumas iš dalies
buvo įrašinėjamas tam, kad finansuoti
planuojamą "Shadow Project" europinį
turą 1992 m. vasarį ir kovą (kurio metu
juos "apšildė" "Mephisto Walz"). Šiame ture
būgnininką Tomą Morganą
pakeitė Piteris Tomlinsonas (Peter Tomlinson).
Norėdami pailsėti nuo chaotiško gyvenimo Los
Andžele, Rozas ir Eva nusprendė kraustytis į
Las Vegasą. Jie ramiai gyveno namelyje dykumoje
netoli kalnų, bet to, deja, nepakako išsaugoti
santuoką.
Vėliau 1992 m. Rozas, Eva, Džil, Tomas ir Paris
Holivude su prie jų prisijungusiu Eisu Farenu
Fordu (Ace Farren Ford - saksofonas, miuzetė)
įrašė albumą "Dreams For The Dying". Jo
įrašai vyko kaip tik tuo metu, kai Los Andžele
siautė 1992 m. riaušės. 1992 m. spalį
jie išvyko į koncertinį turnė
Amerikoje. Viljamas Feitas (William Faith -
bosinė gitara) jo metu pakeitė Džil, o
Stevinas Grėjus (Stevyn Grey - būgnai) -
Piterį Tomlinsoną.
Dar vėliau, tais pačiais 1992 m., Rozas su
Paris, Eiso Fareno Fordo ir Donato Kanconerio (Donato
Canzonieri) pagalba įrašė savo
pirmąjį šnekamojo žodžio ("spoken word")
albumą "Every King A Bastard Son".
Padedant tokiems muzikantams, kaip Eva (gitara), Paris
(klavišiniai instrumentai), Viljamas Feitas
(bosinė gitara), Skat Elis (Scat Elis,
bosinė gitara), Stevinas Grėjus
(būgnai), Krisas Kolsas (Kris Kohls,
būgnai), Brainas Virtju (Brian Virtue, semplai),
Veinas Džeimsas (Wayne James, gitaros), Armonas
Kristofas (Armon Christoff, pianinas ir akustinės
gitaros) ir Aronas Švarcas (arfa), Rozas
įrašė du naujus "Christian Death"
studijinius albumus: "The Path Of Sorrows" ir "The
Rage Of Angels". Yra cituojami šie Rozo žodžiai: "The
Path Of Sorrows turbūt yra mėgstamiausias
mano Christian Death albumas". Viena daina iš "The
Rage Of Angels" buvo parašyta Džefrio Damerio (Jeffrey
Dahmer), Amerikos serijinio žudiko, kuriuo
žavėjosi Rozas.
1993 m. birželį "Patriotic Hall", Los Andžele
"Christian Death" susirinko dar vienam, jau
paskutiniam pasirodymui (įrašytam ir vėliau
išleistam audio ir video formatais "Iconologia"
pavadinimu). Rozui padėjo Rikas Agniu, Džordžas
Belangeris ir Keisis. Frenkas Agniu (Frank Agnew)
dalyvavo kaip papildomas gitaristas, nes jo brolis
atsisakė per bisus išeiti ant scenos.
1993 vasarą "Shadow Project" vėl koncertavo
Amerikoje. Šįkart sudėtis buvo tokia: Rozas,
Eva, Paris, Markas Baronas (Mark Barone, bosinė
gitara) ir Kristianas Omaras Madrigal Izo (Christian
Omar Madrigal Izzo, būgnai). Po šio turo Eva O su
Paris paliko grupę ir atsidėjo darbui su
"Eva O Halo Experience" albumu "Demons Fall For An
Angels Kiss".
Tai reiškė "Shadow Project" eros pabaigą,
nors dar buvo suplanuotas turas Vokietijoje tų
metų spalį. Nepaisant to, kad visi bilietai,
skrajutės ir reklaminė medžiaga buvo
pažymėti "Shadow Project" pavadinimu, Rozas
nusprendė grupę pervadinti "Daucus Karota".
Rozas to turo metu dainavo, Brainas Batleris (Brian
Butler) grojo gitara, Markas Baronas - bosine gitara,
o Kristianas Omaras Madrigal Izo - būgnais. Per
vieną šou Gitana DeMone atvažiavo iš savo
namų Amsterdame į Vokietiją tam, kad
užkulisiuose pasimatytų su Rozu.
"Daucus Karota" EP, pavadintas "The Shrine" buvo
įrašytas 1994 m. sausį su Marku Baronu
(bosinė gitara), Kristianu Omaru Madrigal Izo
(būgnai) ir Roksiu (Roxy, gitara). "Daucus
Karota" grįžo į Europą 1994 m.
lapkritį mėnesio trukmės turnė,
kurio metu juos "apšildė" Gitana DeMone. Ture
Rozui padėjo Todas Diksonas (Todd Dixon,
būgnai), Maikas Savedra (Mike Saavedra,
bosinė gitara), Brainas Hansenas (Brian Hansen,
gitara). Pastarasis pakeitė Rolfą Donat
(Rolf Donath), kuris grojo grupėje gitara
pasirodymuose Los Andžele ir Meksike tą
vasarą. Kai pasklido žinia, jog Džefris Dameris
buvo nužudytas kalėjime, grupė nutarė
dedikuoti koncertą Amsterdame jo atminimui.
Dar vėliau 1994 m. Rozas išleido albumą
"Neue Sachlichkeit" po grupės "Heltir"
pavadinimu. Įrašuose jam pagelbėjo Eisas
Farenas Fordas, Kristianas Omaras Madrigal Izo
(mušamieji) ir Aronas Švarcas (arfa).
1995 m. laikotarpyje tarp kovo 28 d. ir balandžio 5 d.
Rozas su Gitana DeMone padedami Piterio Rekfelto
(Peter Rekfelt) Gente, Belgijoje (Gent, Belgium)
įrašė bendrą albumą "Dreamhome
Heartache". Albumą prodiusavo Kenas Tomas (Ken
Thomas), kuris anksčiau dirbo su Deividu Bouviu
(Davidu Bowie) prie jo albumo "Hunky Dory". Rozas ir
Gitana surengė keletą pasirodymų kartu
1995 m. balandį ir gruodį, o 1996 m.
balandį įvyko turas Jungtinėje
Karalystėje.
Antrasis Rozo "spoken word" albumas, "The Whorse's
Mouth" buvo įrašytas 1996 m. Įrašuose
dalyvavo: Rozas (vokalas, bosinė gitara), Paris
(klavišiniai instrumentai, klarnetas), Rajanas
Gaumeris (Ryan Gaumer, pritariantis vokalas),
Kristianas Omaras Madrigal Izo (mušamieji
instrumentai) ir Ana Mari (Anne Marie, smuikas).
Albumas buvo įkvėptas Genet ir buvo sukurtas
Gaumerio (Gaumer), Rozo kambarioko, kai jie abu buvo
stipriai priklausomi nuo heroino. Rozas taip pat grojo
bosu įrašant "EXP" albumą 1996 m., kartu su
Paris, Rajanu ir Eisu Farenu Fordu.
1997 m. nusižudė Erikas Kristides, vienas iš
artimiausių ir mylimiausių Rozo draugų.
Specialus jo atminimo koncertas buvo surengtas
"Perversion", Los Andžele 1998 sausio 6 d. Vėliau
paaiškėjo, jog tai buvo paskutinis Rozo
pasirodymas scenoje.
Rozas buvo rastas pasikoręs 1998 m. balandžio 1
d. Jį rado Rajanas, kambariokas kartu su juo
gyvenęs "West Hollywood" apartamentuose. Rozas
nepaliko jokio priešmirtinio raštelio, todėl
nėra aiški tiksli jo savižudybės priežastis.
Buvo kalbama, kad alkoholizmas buvo pradėjęs
jam itin kenkti, bet kaip ir dėl
priklausomybė nuo narkotikų - jis visuomet
sugebėdavo susitvarkyti su visomis fizinėmis
ir emocinėmis problemomis. Daugelis Rozo
draugų mano, kad ši data turėjo jam
didelę asmeninę reikšmę. Netrukus po
mirties, jo atminimas buvo pagerbtas "El Rey Theatre",
o mažas giminių ir draugų ratelis
atidavė jo pelenus žemei prie Runjono kanjono
(Runyon Canyon).
Paskutinis projektas, kuriuo buvo užsiėmęs
Rozas prieš mirtį - filmas "Pig", kuris buvo
išleistas 1999 m. pradžioje. Nikas B. (Nico B.)
režisavo šį filmą, o Čakas Kolisonas
užbaigė garso takelį. 2000 m. pasirodė
knyga "The Art Of Rozz Williams", kurioje smulkiai
aprašyta Rozo gyvenimo istorija ir kūryba.
2001 m. balandžio 1 d., praėjus lygiai trims
metams po jo mirties, buvo surengtas viešas atminimas
Holivudo kapinėse (Hollywood Forever Cemetary,
West Hollywood). Į jį susirinko Rozo šeima,
draugai ir fanai iš viso pasaulio. Šiuo metu Rozui
minėtose kapinėse, kolumbariumo dalyje jau
yra pastatytas ir atminimo paminklas.
Biography by: John Collins
Translated by:adomas